tinti

2 tìnti (týti K, KŽ, DrskŽ), -sta (týsta K, KŽ, Lkm; SD¹152, SD310, MŽ, N, -a LKKXIV203(Zt); N), -o (-ė DrskŽ) K 1. intr. SD¹152, SD310, Sut, N, K, M, LL210, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ nenormaliai plėstis, brinkti, plisti (apie audinius): Koja tìnsta J. Labai kojosa puolė, pradėj[o] kojos týt Kpč. Anas gi palakstė basas po rasą, ir pradėjo kojos tint KlbIV86(Mlk). Kol neaudė, netìno, paaudėj[o] – ir sutino kojos Vrn. Ta koja juk nė týsta, nė mėlynuo[ja] Jrb. Jai kojas atleido tìnę Jrb. Apstojo tìnę J. Arklys stovi, arkliu tìnsta kojos Pb. Pradė[jo] ranka tìnt, net pažastin eina Klt. Jeigu tìs, reiks gramdyt kaulą LKT199(Žal). Tìnsta pirštas – jau ką pasivarei [po nagu] Slm. Parsigando, tai mat jai pradėjo tìnt burna, dantys, smagenos pradėjo tìnt Mžš. Bitę apžiojau – tìno ištino burna tei [p]Vdžg. Kai vapsva įkanda, labai sopa, ale netìnsta Svn. Kitam nelabai týsta, o kitam týsta labai [, kai įgelia bitė] PnmŽ. Juodas tokis didelis grambuolys jei inkanda, tai labai tìnsta Dg. Kad neažukalbinykautai, tai moža karvė tiñt tiñt ir pasgynėtų Šlčn. Iš bado ir tìnsta Vvs. Žmonės pradėjo tìnt, mirt – labai didelis badas buvo Upn. Žmonės tino iš bado ir mirė badu V.Piet. Vaikai tysta, o čėsais miršta nuog bado be penukšlo savo MP167. | prk.: Galva tino naktimis nuo tokio skaitymo, akyse raibuliavo J.Balt. Smegenys tinsta nuo aibės klausimų rš. ^ Jei rankos netins, medaus neturėsi LTR(Srj). 2. intr. [i]stingti, tirštėti, tenėti: Tino, kol sutino košelyna J. Reik tinuko pasiųsti, jei kisielius netìnsta (juok.) Rsn. 3. tr. ėsti, ryti: Kiaulė nenustoja tìnus Švn. 4. tr. Gž, Gl, Ūd šnek. valgyti, gerti: Ot tìna! Rod. Ar jau vėl nori týt? Skr. Tegu jis tìnsta [surūgusį alų] Pun. \ tinti; aptinti; paaptinti; atitinti; ištinti; nutinti; patinti; papatinti; pritinti; raztinti; sutinti; užtinti